Keičiam kortas – Pipo S3 apžvalga

Nesu tikras, ar kinų planšečių gamintojai kada nors pagalvoja apie kitas šalis, į kurias žadą eksportuoti savo produktus ar pagalvoja per vėlai, bet kažkodėl jų pavadinimai vis dėlto skamba keistai – nors Pipo šiek tiek geriau nei anglakalbiams Ainol…

Ir vis dėl to Pipo kompanijoje pagaminta jau ne viena, (jei tiksliau, jau daugiau nei dešimt įvairių planšečių modelių iš esmės visose kategorijose – 7”, 8”, 9,7”, 10.1” dydžio.

Pirmas įspūdis:  dėžutė atrodo visai neprastai, tegu ir su kiniškais hieroglifais – o iškirtimas viršelyje – visai nebloga mintis. Lyginant su Ainol Aurora II antros kartos įpakavimu, kurį sudarė kartoninė Aurora I dėžė, su visur užklijuotu skaičiumi II ir perlipintomis specifikacijomis, šioji atrodo visai prabangiai ir netgi yra pakankamai talpi. Tikriausiai tai profesinė liga, bet į įpakavimą visada žiūriu rimtai.

Išpakavus rinkinys pasirodo besąs standartinis – OTG laidas, Usb laidas, krovimo laidas, pakroviklis, ausinės, visai neblogai padaryta pirminių instrukcijų knygelė n00bams, (net keliomis ES kalbomis, ne vien kiniškai!) bei nuteikia mus, kad Pipo į visą šitą reikalą žiūri pakankamai rimtai.

Deja, pirmas įjungimas sugrąžina į realybę – pagal geriausias kiniškas reklamos tradicijas – kuo margiau  ir ryškiau tuo geriau – visi homescreen ekranai tiesiog pergrūsti pačių Pipo prikurtų košmariškų plugin’ų skirtų krizenančiai 11 metų mergaitei. Arba ta mergaitė juos pati apipavidalino. Arba tai – tiesiog kultūrų skirtumai. Ne esmė – viena iš rimtesnių priežasčių dėl kurios dvejojau renkantis Rockchip planšetę buvo ta, kad priešingai nei Amlogic čipus turinčios planšetės – ši žymiai sunkiau pasiduoda vartotojų sukurtoms programos ir romams, tiksliau jų, taip gerai žinomų kaip CM10 iš vis nėra. Taigi, standartinė programinė įranga tikrai pakankamai prasta.

Laimė, Pipo S3 vis dėlto šiek tiek turėjo proto ir išleido anglišką programinę versiją, kuri kaip ir turėtų būti su atnaujinimais, tačiau panašu kad tai tik mažiau priedų ir kitokio šlamšto turinti versija. Pasinaudojant Rkbatch tool ir su google translate versta instrukcija atnaujinti įrangą truko ilgiau nei įprastai, tačiau per sunku nebuvo. O paskui pasirodė, kad ir rootinti šitą planšetę galima, taip su šaknim išraunant visas nereikalingas programas ir pluginus.

O dabar apie esmę po tokio ilgos įžangos: sakau jums iš tiesų, šiandien tai yra geriausia ką jūs galite įsigyti, lyginant kainos ir tai ką jūs už tai gaunate, santykiu. Aišku, yra papildomų sąlygų, tačiau galios atžvilgiu Pipo S3 prilygsta Google Nexus 7 arba Asus Transformer Prime, šį netgi lenkia. Galvojant kad jie yra quad core įrengimai, tai yra šiek tiek netikėta, švelniai tariant. Deja, jums teks išsiversti be: Bluetooth, Gps, 3g visi šie pribumbasai čia neintegruoti.

Ekranas – IPS, pakankamai ryškus ir visai neprastas, gerai matomas visais kampais. Esant ekstremaliam kampui ryškios spalvos ima viršų, tačiau kasdieniniam naudojimui priekaištų kaip ir nėra.

Grafinis procesorius MALI400 – keturių branduolių! – šiam priekaištu taip pat kaip ir nėra, žaidimai veikia puikiai. Ir netikėta, nors Gameloft skelbia kad su Rockchipu kaip ir nelabai draugauja, tačiau visi žaidimai suderinami ir veikia.

Baterija – kiekviena baterija turi minusą ir pliusą. Todėl ir yra baterija :) O jei rimčiau, šios baterijos papildomas minusas yra talpa. Spėju, kad naudojant maksimaliam ryškume, su garsais, žaidžiant 3d išteklių reikalaujantį žaidimą, planšetė jums nelaikys nei 4 valandų, galbūt tris. Taigi. Kitas dalykas, kurį pastebėjau tik ilgiau panaudojęs planšetę – tikriausiai dėl nepakankamai gerai optimizuotos programinės įrangos (pirma versija pasirodė tik 01 13 d.) jaučiasi stabdymas jei fone aktyvi antra ar daugiau programų – pvz., naršote internetu, kai tuo metu siunčiasi torentai. Tačiau programoms veikiant po vieną, tokių žagsėjimų nebūna ir viskas veikia puikiai.

Jungtys – standartinis kiniškų planšečių jungčių rinkinys – Micro SD kortelės lizdas, HDMI išėjimas (mini), Micro USB lizdas OTG kabeliui, mikrofonas, adapterio išėjimas ir netgi reset mygtukas.

Mygtukai – mygtukai kairėje pusėje šone. Nelabai patogi pozicija, pradžioje įpratęs rankas laikyti kitaip dažnai paspausdavau power. Smulkmena, bet nemalonu kad neapgalvota.

Bendras verdiktas – šiai dienai ar šiam mėnesiui duodu 9/10. Didžiausias mano priekaištas vis dėlto baterijos talpa, žiūrint į ateitį šią planšetę tikriausiai ne už ilgo pakeis quad core ar naujo Rockchip RK3188 vedami kompiuteriai, tačiau bent juo šiuo metu tai yra optimalus biudžetinis pirkinys – planšetės kaina Kinijoje apie ~120$, tai atitinkamai Lietuvoje su visais muitais kainuotų nuo ~430 Lt.