Planšetės skirtos pramogoms. O tai ką žaisti?

Puiki vaikiška tema suaugusiems rugsėjo pirmosios proga :) Nors pirma ir svarbiausia planšetinių kompiuterių funkcija yra kaip ir pramoginė  – muzika, filmai, internetas, žaidimai.. Tačiau norėčiau aptarti žaidimus, skirtus būtent Android platformai. Tiksliau – jų trūkumą. Nesakau, kad žaidimų iš viso nėra, ypač kai Play Store gali pasigirti keliai šimtais tūkstančių aplikacijų, bėda yra ta, kad Android planšetė vis dar yra artimesnė telefonui, nei kompiuteriui.

Nokiasnake97
Nuostabusis ’97 SNAKE

Prieš kokį gerą dešimt+ metų populiariausi žaidimai telefone būdavo gyvatėlė, sudoku, ir galbūt koks nors atminčiai lavinti skirtas žaidimas. Vėliau pradėti taikyti platformerio tipo žaidimai, kuomet veikėjas keliauja ekranu iš kairės į dešinę, peršokdamas/sunaikindamas statines/bakus/dėžes ar bet ką kitą, arba lenktynių žaidimai, kuriuose mašina stovėdavo statiškai, o po ja važiuodavo ekrano paveikslėlis su kliūtimis :)

Tikriausiai tai ir yra ta vieta kur buvo iš dalies pasilikta – jei prisimintume senesnius PC žaidimus, kuriems dar nereikėdavo 4 GB ram ir kelių branduolių procesoriaus – buvo puikaus žaidimo idėjos ir gan prastos grafikos pavyzdžių, tačiau būdavo tokių žaidimų, kurie užkabindavo keliais trišakiais žvejybiniais kabliais (kartais ir visu inkaru)  ir juos ištraukti būdavo labai sunku – pvz., man tai buvo Microprose žaidimai, tokie X-com, Master of Orion, Dragonsphere, Pirates!, ar kad ir koks nors Pizza Tycoon.

xcom
Legendinis x-com. Tuo tarpu kai seną versiją norėjosi žaisti vėl ir vėl – naujausias tokio tipo X-com’as paremtas pusiau atsitiktinėmis nors ir linijinėmis misijomis ir dar kartą to paties daryti nesinori.

Bet įvykus technologiniam sprogimui, istorijos ir žaidimo gylis vis labiau mažėjo, biudžetai pūtėsi, žaidimų studijos nebegalėjo sau leisti kurti aplinkų, kurias žaidėjas galbūt pamatys, o gal ir ne, grafika gerėjo tol, kol tapo didžiausia akcentuojama žaidimo dalis. Tai, ir mobiliųjų žaidimų specifika tikriausiai ir davė tą rezultatą, kurį turime dabar – didžioji dalis populiariausių android žaidimų (aišku, nereikėtų pamiršti, kad kurį laiką android buvo tik mobiliųjų platforma) yra gražūs casual tipo – t.y. laikamušiai, skirti pereiti vieną ar kitą lygį, pagerinti high score, ar tiesiog ištempti dar 10 minučių nuobodžios pamokos. Aišku, tai gali skambėti kaip “o man tai prie ruso buvo geriau”. Aš nesakau, kad tie žaidimai neturi visiškai jokio azarto ar kabliuko – jis tikrai yra. Bet man 100 skirtingų lygių veikia visai kitaip, nei tarkim visa istorija kokiam nors sename gerame Fallout.

piggies
Angry Birds – idealus telefoninio žaidimo pavyzdys.

Nors kiti planšetes akcentuoja kaip netrukus pakeisiančias nešiojamuosius kompiuterius – nes jos atlieka ta patį, iš žaidimų pusės kol kas aš su tuo nesutiksiu. Žaidimų, kurie skirti ilgesniam įsitraukimui, nežaidžiant 500 lygių, kuriuose skiriasi išdėliojimams ar kaladėlių spalvos, šiuo metu paprasčiausiai mažai. Tiesa, turime sugrįžusių retro žaidimų, kad ir koks mano džiaugsmui išleistas pusiau casual Microprose perdirbinys Majesty, tačiau kokybiškų rimtesnių žaidimų, kuriuos galima žaisti ir įsitraukti, dar mažai, nors vilčių yra. Nesenai pasirodė perdirbtas Bards Tale, žada pasirodyti ir daugiau perdirbinių iš šlovingos praeities – pvz., gal dar šiais metais galėsime pliekti epinį (ir mano labai laukiamą) Baldurs Gate: Enchanced Edition. Žinoma yra dar ir smulkių gamintojų darbelių, tačiau jiems paprastai trūksta nublizginimo iki galutinai naudojamo produkto, pvz., pusiau rimti, bet labai kabinantys Kairosoft darbai (apie juos parašysiu daugiau atskirai) Ir visai nebūtina kišti į viską zombių.

majsty
Majesty atrodo nepasikeitęs
bard
O Bards Tale – šiek tiek kitoks. Aišku, konsolinį valdymą čia perkelti gal ir ne taip patogu.
nfs
Ok, aš nepamiršau kad dar yra visokie nyd for spydai
nova
…ir Novos

Kitas mane labai erzinantis Android (ir ne tik) žaidimų aspektas – tai ingame purchases only – t.y. daiktai ar funkcijos žaidime, perkamos už tikrus pinigus. Aš nieko prieš tokius dalykus demo ar apkarpytose versijose,  tačiau, jei  žaidimas turi gerą idėją, gerą išpildymą, aš esu pasiruošęs sumokėti už jį vieną kartą, tegu ir daugiau, nei žaisti kažkokią pusiau luošą žaidimo parodiją, kuri reikalauja pinigų už kiekvieną žingsnį. Nepavadinčiau to kitaip nei develop’eriu godumu – o tai jau žudo idėją.

Yra ir dar viena išeitis, tiems kurie mėgsta klasiką ir nebijo įsipjauti į kampuotus PS1 poligonus – naudojantis emuliatoriumi EpsxE, beveik visus playstation 1 žaidimus galima žaisti ir android planšetėje, taip pat, kaip ir dar senesnius Snes žaidimus :) taigi, senieji apdulkėję archyvai dar gali būti naudojami. Jei esate užkietėjęs Fallout 1&2 arba Jagged Aliance fanas, internete galite rasti kaip pasikurti šiuos žaidimus su dosbox. Tik dėl valdymo man kol kas sunku įsivaizduoti, tikriausiai tiek emuliatoriams tiek ir seniesiems žaidimas lietimo valdymas nebus pats patogiausias – pats EpsxE valdymą sprendžia ant ekrano uždėdamas permatomą žaidimo pulto formą, tačiau yra galimybė prisijungti belaidį pultą per bluetooth.

war
Senas, bet visai geras Warcraftas – androide! Tiesa, norint jį pasileisti reikės paplušėti prie DosBox.

Žiūrint į ateitį, kurioje mums mojuoja pirmoji Android pagrindu sukurta konsolė Ouyja, atrodo kad vis dėlto kažkada reikalai keisis į gera – mobiliųjų įrenginių rinka vystosi labai greitai.

4 thoughts on “Planšetės skirtos pramogoms. O tai ką žaisti?

Komentuoti: roberta Atšaukti atsakymą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.