Legendinis padaras – 64GB micro SD
Dažnai planšečių diskusijose kyla ginčai ir, savaime suprantama, diskusijos apie Micro SD korteles. Jei seniau Ainol planšetės būdavo dviejų versijų – 8 ir 16 GB, tai dabar paprastai nusistovėjo standartai biudžetinės klasės planšetėms dėti 8 GB, brangesnės – 16 GB. Iš esmės, tai kaip ir nedaro skirtumo, nes 8 GB kortelės kainuoja juokingai ~20 Lt, todėl 8 GB planšetę “patiuninguoti” į 16 GB paprasta ir visai neskausminga piniginei. Deja, augant gigabaitams kainos auga labai staigia kreive, todėl galbūt logiškiausia kainų atžvilgiu naudoti 16 GB kortelę, ar 32 jei jau negalite gyventi be HD turinio.
Tačiau tai dar ne viskas, kaip sakoma vienoje reklamoje. Nors gamintojas paprastai ant dėžutės nurodo “supports micro sd up to 32 GB”, jis truputi meluoja ir nesako, kad iš tiesų planšetės palaiko ir 64 GB korteles. Taip kad jei jau nusprendėte išplėsti atmintį maksimaliai, nesirūpindami piniginiais klausimais – galbūt tai jūsų išeitis.
Truputį apie kortelių formatus: suformatavus įprastais įrankiais, 64 GB kortelė iš esmės veiks, bet nepalaikys didesnių nei 4 GB failų, kas tikriausiai erzins nes tooookio dydžio korteles vien tekstiniams failams naudoti būtų truputį keista, ar ne? Bet išeitis yra!
Naudodami kitą formatavimo programą (jų internete tikrai rasite ne vieną) 64 GB kortelę galite
suformatuoti keliomis skirtingomis failų sistemomis:
• FAT32 – nepalaikys didesnių nei 4 GB failų, bet leis atnaujinti sisteminę įrangą.
• exFAT, NTFS – leis naudotis didesniais nei 4 GB failais, bet vėlgi, neleis atnaujinti programinės įrangos.
Tikriausiai paprasčiausi išeitis – formatuoti exFAT arba NTFS savo 64 GB kortą, o mažesnę 4 ar 8 GB pasilikti smulkmenoms ir programinę sistemą atnaujinti iš jos.
