Mao prakeikimas – Yotaphone 2 apžvalga

Vienoje pietinės Kinijos dalyje, senai užmirštoje Yotos provincijoje stūksojo apleista šventykla. Gal ir ne taip senai užmiršta, 2015 metais, bet telefonų pasaulyje, kur vieni telefono metai prilygsta maždaug septyniasdešimčiai žmogaus metų, tai jau buvo visai nemažai.

Ji buvo įdomi tuo, kad atrodė iš tiesų išskirtinė – reta šventykla turi dvi paradines puses, o kas dar keisčiau, vienoje iš jų – netikėti įrašai rusų kalba. Turistai šventyklą iš praeities prisiminė todėl, kad ją pasiekti pasidarė labai patogu ir pigu – autobusai pradėjo važiuoti dažnai ir beveik už dyką, tai ne vienas keliautojas jais ir nusprendė pasivažinėti.

Vienas iš tų keliautojų man ir užrodė šitą kinų prakeikimą ir paklausė ką apie jį galvoju. Greitai žvilgtelėjęs į nuotraukas ir cemento mišinio sudėtį pasakiau – „na, kodėl gi ne“.  O, kad būčiau žinojęs. O, kad būtų man kas pasakęs…

Ir vieną rytą tik šmaukš – ir „Yotaphone 2“ telefonas mano rankoje, keliautojas maldauja išvaduoti nuo prakeikimo, arba bent padaryti telefoną naudojamu. „Gerai, gerai“ sakau aš, minkštaširdis geradaris.

Ir tada ilgai spjaudžiausi prakeiksmais, tryniau gluosnio žievę vietoj chinino, kad atsigaučiau nuo šito kiniško drugio, Žemynai ir Gabijai kėliau apeigas, keičiau USB laidus, kompiuterius ir operacines sistemas…

O dabar prie reikalo: „Yotaphone 2“, pasirodęs 2015 m. buvo keistas  hibridinis ragelis. Jį kaip ir užsakė gamybai pas kiniečius rusai, todėl yra dvi versijos, viena su europiniais dažniais, kita nelabai. Dabar aišku populiari ta „nelabai“ versija, o rusiškoji daugiau jau tapusi collectors edition arba miesto legenda.

Telefone, nepriklausomai nuo versijos, viduriai visur vienodi – ten sukasi savo laiku hi-end „Snapdragon 801“ procesorius, kuris dar ir šiandien tikrai nedaro gėdos ir nušluosto nosis, bet ne uodegas biudžetiniams mediatekams ir jų draugams.

Kitas pats ypatingiausias išskirtinumas, be kurio ir nebūtų šios istorijos – kad telefonas turi du ekranus. Vieną, įprastą, kitą neįprastą e-ink, nugarėlėje. T.y. visa nugarėlė ir yra e-ink ekranas! Šio tipo ekranai pasižymi mažu energijos suvartojimu, juose itin patogu skaityti daug teksto, bet ir šiaip.. jau tokį telefoną ir bare ant stalo ant paskutinio „Samsung“ uždėti ne gėda ir pokalbiams tema garantuota.

Dabar eime prie šito telefono beprasmiškumo.  Visu, jis deklaruoja, jog taupo energiją, tam tikslui – prašom  svarbiausiems pranešimams naudoti nugarėlę, ir jūsų energijos sąnaudos bus.. praktiškai jokios! Deja, tai netiesa. Man atneštasis ligonis siurbė bateriją kaip koks m1a1 abrams’as. Absoliučiai NIEKO nedarant jis nuo 100% budėjimo režime nurėždavo (cha, pagaliau abu šitus žodžius viename sakinyje panaudojau, didžiuojuosi savimi – red. past.)  apie 85% įkrovos. Ką jūs į tai? Absoliučiai visom įmanomom prasmės ir būdais, tai yra pats blogiausias mano matytas kiniškas rezultatas, o patikėkite, mačiau jų ne vieną dešimtį.

Žinoma, kiniškoji versija buvo visiškai kiniška, nors angliškai ir kalbėjo, bet „Play Store“, ar root teisių čia nebuvo, kaip ir perspektyvų jas susidėti. Tai buvo antroji didžioji problema. Taigi, nelaimingąjį savininką paguodęs, kad „viskas čia bus gerai, tik gali jis neveikti“, leidausi į kelių valandų nuostabią flash’inimo kelionę.

Jei labai trumpai ir paprastai viskas atrodo gan aišku: einate į Yotaphone puslapį, parsisiunčiate naujausią HK versiją, dar naujausią RU ar EU versiją – jei norite papildomų nuotykių, bei yotaphone flasher. Toliau įsidiegiate reikalingas tvarkykles, pajungiate telefoną į download režimą, ir.. ir viskas, windows 10 ir USB 3 nepalaiko. Traukiu seną apdulkėjusį monstrą iš palėpės su windows XP.  Čia jau viskas lyg ir veikia, bet sistemą kraunant vis užstringa per vidurį. Telefonas sėkmingai bootloope, aš iššvaistęs jau pusantros valandos brangaus savaitgalio laiko tokioms pramogoms, tyliai niršu. Galų gale, įvairiais voo-doo metodais telefonas šiaip taip priima HK programinę klizmą ir įsijungia.

„Nau problem“ sakau sugrįžusiam savininkui, ir mintyse siunčiu jį, kaip sakoma į pipirų žemę. Po pusvalandžio sulaukiu skambučio iš nepažįstamo numerio. „Ai, iš brolio telefo skambinu, ten kur pataisei ryšio negaudo“ – praneša iš pipirų žemės.

Tylėdamas priimu ragelį atgal, savininkas žiūri šuniuko, kuris paliekamas vienas visai dienai voljere akimis.  Bet internetas nenuvilia – vadinasi pilna eiga turėjo būti tokia: imam HK programinę įrangą, šalia pasidedam naujausią CN programą, iš jos iš lukštenam radio katalogą ir apkeičiam jį su bendravardžiu HK viduje. Eureka. Eureka.. Viskas veikia dabar jau taip, kaip pridera, nors džiaugsmo tas suteikia ir mažai. Atiduotu jau išsišiepusiam savininkui, kartu pridedu ir naują, mūsų pagamintą Yotaphone 2 ekrano plėvelę.

Reziume – po sutvarkymo telefonas tapo naudotinas. Baterija dabar atlaiko darbo dieną normalaus naudojimo, per daug neperspaudžiat. Ryšį gaudo visur ir mieste ir už miesto. Pradžioje dar ir interneto duomenų valgyti nenorėjo, bet čia sena ir lengvai pataisoma TELE 2 problema.

Ką gi rašyti apžvalgoje? Štai kur klausimas. Iš tiesų, nelabai ką čia yra apžvelginėti, telefonas senokas, tačiau techninė platforma nebloga, visiems kasdieniams darbams puikiausiai tiks. Blogą įspūdį paliko plastikinis korpusas ir mygtukai. Lyg kokį 60 USD ragelį minkytum, ne 115 USD kainuojantį. Aš tikiu, kad šis telefonas dėl savo savitumo turi nedidelį būrį prisiekusių-užkietėjusių gerbėjų, kaip kad koks „Meizu“.  Deja, mane nuvylė ir e-ink ekranas – stiprus grūdėtumas jam nepadeda, o kadangi pats telefonas ne planšetofonų padermės, tai ir ekranas nėra didelis, man, kaip žmogui skaitančiam bet kur, bet ką ir bet kada, jis tiesiog per mažas. Aš tokią pačia problemą turėjau netgi  su „kindle“ skaitykle – kur viename lape, skaityklę laikant vertikaliai telpa tik kokie 9 žodžiai, tai skaitymas yra varganas. Horizontaliai laikant jau šita problema dalinai išsisprendžia. O kiek žodžių telpa beveik 5″ colio ekrane, parašytu normaliu, įskaitomu šriftu? 4-5? Na taip, knygų čia nepaskaitysi.

Išvada – tiks ieškantiems „kažko įdomesnio“, bet nei didesnės naudos nei prasmės iš šio telefono nesitikėkite. Ir pasiruoškite perprogramavimui, nebent „google play“ ir naujesnė „android“ versija jums atrodo absoliučiai nereikalingas hipsterių-buožių išsigalvojimas.

Beje, visas „Yotaphone“ brand’as lyg ir vienu metu jau buvo užmigęs amžinuoju miegu kaip koks „Jiyau“, bet susidėjo su berods ZTE ir žada prisiekusius turistus pamaloninti kelione į „Yotaphone 3“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.